Verbų sekmadienis – tai viena svarbiausių švenčių prieš Velykas, minint Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Lietuvoje ši diena ypatingai susijusi su verbomis – simboliniais augalų ryšulėliais, kurie šventinami bažnyčioje.
Tradicinės verbos dažniausiai gaminamos iš džiovintų augalų: įvairių žolelių, gėlių, javų, šakelių. Aukštaitijoje verbos spalvingos, tankiai apvytos siūlais, puošiamos smilgomis, šalavijais, kiečiais. Dzūkijoje – dažnesnės žalios, natūralios išvaizdos verbos iš kadagio, gluosnio ar beržo šakelių.
Verbos gamyba – ne tik menas, bet ir prasminga tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Jos rišamos iš anksto džiovinant augalus, rūšiuojant juos pagal spalvas ir tekstūrą. Paskui kompozicijos klijuojamos ar rišamos ant medinių pagaliukų, neretai puošia namus visus metus.
Verbų šventinimas simbolizuoja apsaugą, atgimimą ir gamtos pabudimą. 
Tikima, kad pašventinta verba saugo namus nuo nelaimių, ligų bei blogos akies.
Dalinamės savo rankų darbo verbomis! Buvo puiki popietė dalinantis verbų gamybos patirtimis, Velykų tradicijomis.
