Neįgaliųjų integracija į darbo rinką – tai dalis proceso, kuomet vykdoma fizinę ir protinę negalią turinčių žmonių reabilitacija, padedanti jiems integruotis į visuomenę. Deja, situaciją apsunkina tai, kad darbo ieškantis žmogus yra neįgalus, atsiranda įvairios socialinės, psichologinės bei profesinės problemos. Vis dėlto pastaruoju metu neįgaliesiems atsiranda vis daugiau galimybių sukurti nuosavą verslą, rasti darbo vietą pasinaudojant įvairių organizacijų pagalba ar valstybės parama.
2012 metais prasidėjęs ir iki šių metų rudenio trukęs ES finansuojamas projektas ,,Kauno apskrities neįgaliųjų socialinė, profesinė reabilitacija ir integracija į darbo rinką“ tapo dideliu motyvaciniu postūmiu Kauno miesto neįgaliųjų draugijos nariams. Norintys galėjo dalyvauti nemokamuose kursuose, tobulinti savo užsienio kalbų žinias, dalyvauti grupiniuose psichologo, socialinės darbuotojos užsiėmimuose, gerinti kompiuterinio raštingumo įgūdžius, semtis naujų žinių logistikos sferoje bei sužinoti apie naujas verslo kūrimo galimybes. Taip pat, buvo suteikiamos ir įdarbinimo tarpininkės paslaugos, apie kurias šiame straipsnyje papasakosiu plačiau.
Įsidarbinimo tarpininkės tikslas akivaizdus – projekto dalyviams suteikti individualias konsultacijas įsidarbinimo klausimais, esant reikalui, palydėti į darbo pokalbius, susitikimus su potencialiu darbdaviu, konsultuoti darbdavius dėl tinkamų sąlygų neįgaliajam darbo vietoje sudarymu.
Konsultacijų metu buvo bendraujama su darbo ieškančiu asmeniu, stengiamasi suprasti, kokie yra jo poreikiai. Buvo atliekami įvairūs asmenybės pažinimo testai, nes žmogus tik pažindamas save, supras ko nori, t.y. koks darbas būtų jam tinkamiausias. Deja, dažna problema buvo ta, jog žmogaus psichologiniai poreikiai nesutapdavo su jo fizinėmis galimybėmis.
Žinoma per trejus darbo metus buvo susidurta su įvairiausiomis problemomis, buvo ieškota vis naujesnių ir produktyvesnių darbo galimybių. Kalbant apie tiesiogines darbo paieškas neįgaliesiems – jos buvo pilnos naujų pažinčių, naujų darbo vietų paieškų ir pan. Pradžioje visas įdarbinimo procesas nebuvo ypatingai lengvas, jis reikalavo kruopštaus pasirengimo prieš susitinkant su suinteresuotais asmenimis, tačiau vėliau remiantis tiek asmenine, tiek klientų patirtimi žinios buvo tobulinamos ir panaudojamos darbo vietoje. Didžiausia dalis informacijos apie laisvas darbo vietas būdavo randama internete, tačiau pradėjus bendrauti su socialinėmis neįgaliųjų įmonėmis vis daugiau ir daugiau darbo pasiūlymų sulaukdavome tiesiogiai.
Viso projekto laikotarpio metu buvo įdarbinta 100 žmonių. Viena projekto dalyvių, Ona (vardas pakeistas), sėkmingai įsidarbinusi prekybos srityje, labai džiaugėsi šio projekto nauda ir gauta patirtimi. Moteris su kitais projekto dalyviais noriai dalyvavo rengiamuose anglų kalbos mokymuose. Įgytos žinios itin pravertė ieškant darbo, nes darbdaviai prioritetą teikia asmenims, mokantiems bent vieną užsienio kalbą.
Kitas projekto dalyvis Kazys (vardas pakeistas), jau metus dirbantis apsaugos darbuotoju, sako, kad darbą rasti buvo nelengva. Dažnai neatitikdavo darbdavių ir darbo ieškančio asmens poreikiai, darbo sąlygos. Kaip teigia Kazys, darbdaviai reikalaudavo žymiai daugiau nei galėjo patys duoti. Tačiau po ilgų darbo paieškų, su reguliariomis tarpininkės konsultacijomis, buvo rąstas darbas, atitinkantis visas Kazio galimybes.
Integracija į darbo rinką nėra lengvas procesas, tam reikia daug pastangų, tiek iš ieškančių darbo pusės, tiek iš darbdavių. Daugelis pažeidžiamų asmenų linkę pasiduoti bejėgiškumui, netiki, kad turi gebėjimų ir vidinių resursų keisti situaciją, ieškoti išeičių pagerinti savo gyvenimo kokybę. Socialiniai – psichologiniai tyrimai rodo, kad ilgiau nei metus nerasdamas darbo žmogus praranda viltį įsidarbinti, dažnai nesistengia atnaujinti žinių, persikvalifikuoti, nuleidžia rankas ir nebededa jokių pastangų keisti gyvenimą. Tačiau šio projekto dėka, bent dalis neįgaliųjų gali realizuoti save bei įgavus motyvacijos siekti savo tikslų profesinėje srityje.
Tarpininkė R. Kvietkutė